- atkailyti
- 2 atkaĩlyti intr. atsipykti, įkyrėti: Kiek aš jam atkaĩlijau až tą mergą, aja anas vis nesliauna Sld. \ kailyti; atkailyti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atkailyti — 1 atkailyti intr. šnek. atvanoti, prilupti: Palauk, aš taũ pasgausiu, tai atkaĩlysiu, prinoda! Grv. kailyti; atkailyti; iškailyti; nukailyti; užkailyti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškailyti — 1 iškailyti tr. išnerti iš kailio: Vilkas avis visas iškailijo Prng. kailyti; atkailyti; iškailyti; nukailyti; užkailyti … Dictionary of the Lithuanian Language
kailyti — 1 kailyti, ija, ijo, kaĩlyti 1. tr. Prng kailį lupti, dirti. 2. tr. šnek. duoti į kailį, mušti: Tai prakeikta močeka vaikus kai kailija Prng. Ir vėl diedas kailija [bobą], net diedui ranka nutirpo TDrIV296. 3. intr. prk. smarkiai lyti: Lietus… … Dictionary of the Lithuanian Language
kailyti — 2 kaĩlyti, ija, ijo 1. intr. Gmž neduoti ramybės, įkyrėti kalbant: Boba vis tik baras, vis tik keikia diedą, tep rytas vakaras kaĩlija ir kaĩlija Švnč. 2. tr., intr. prašyti, kaulyti; zirzti: Sūnus tėvą kaĩlijo, kad jam dviratį nupirktų Švnč … Dictionary of the Lithuanian Language
nukailyti — 1 nukailyti tr. nulupti kailį: Velnias nukailijo, mėsą bobom padavė, o skūrą an šakos pakorė (ps.) Prng. kailyti; atkailyti; iškailyti; nukailyti; užkailyti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkailyti — 1 užkailyti 1. intr. šnek. užkirsti, užduoti: Aš tau kai užkailysiu diržu! Kkl. 2. tr. šnek. prispirti: Užkaĩlijo labai greit grąžint pinigus Pg. Kai užkaĩlijau, greičiau padarė Ukm. kailyti; atkailyti; iškailyti; … Dictionary of the Lithuanian Language